ragožius

ragõžius sm. (2) žr. ragočius: 1. R, FrII496, K Iš eglės šaknų bus ragõžiaus rankenos Rmš. Senovinė žagrė būtų taip nesunki, bet per didelis ir per ilgas ragõžius Žvr. Žagrė įtaisyta į ragožių J. Paėmė jisai mane ir pasodino int ragožių V.Piet. 2. Įkinkyk arklį į ragõžių Šk. Jaučiai pajungti jau į plūgą, nebe į senovės ragožių rš. 3. K malkų pjaunamasis ožys. 4. trikojis duonkubiliui pastatyti, reketys: Ar ant ragožiaus dėsi duonkubilį? Jrb. 5. stulpas su šakomis puodynėms džiauti, raguotis: Ar nematai? Prikaistuvis ant ragõžiaus Jrb. 6. mašina kūliams daryti: Pataisyk ragõžių, eisim kult ir kūlių daryt Žal. 7. KŽ keliamasis kranas. 8. gremėzdiškas daiktas: Patraukit tą ragõžių nuo kelio, čia nė pravažiuoti negali VšR. Aš tos lovos neimsiu – kam tokį ragožių padarė Plv. Ragõžius kiekvienas didesnis daiktas, kurs riogso nereikalingas Skr. 9. scom. Br, Lkš prk. nevikrus, nerangus žmogus: Tai ragožius, nemato, nei kur eina, lipa, ir tiek Gž. Ot ragožius, neperlipa nė per slenkstį Vlkj. ^ Eik tu, utėlių ragõžiau! (toks plūdimasis) Skr. 10. scom. prk. stačiokas, šiurkštus žmogus: Jis mandagus, ne koks ragõžius Gs. Pristojo prie tokių ragõžių žmonių, ir pats tokiu ragõžium pavirto Gs. Primni, ne kokia ragõžius Gs. 11. žr. ragočius 8: Kad tu suplekštum ar sutekštum ir ragõžiais nudardėtum! Br. Betgi tu turi į bedugnes ragožiais krist V.Kudir. Tyst, ir apsivertė vaikas ragožium Nm. Puldamas nuo kalno, net ragožium apsivertė Ldvn. Jis nuo kalno ragožium nusivertė Mrj. Puldamas net ragõžium persivertė Alk. Trissyk, mergikės, verskitės ragõžiumi, išgirdę pirmąsyk griaujant pavasarį, ir pasku vėl trissyk J. Jis nemoka versti ragõžiaus Grk. Kelias labai slidus, lengvai galima persiversti ragožiumi rš. | prk.: Jie karalius nuo sosto mėtė, valdystes naikino, tą visą svietą ragožium apvertė V.Piet. ║ Ragožių pastatau R338,MŽ. Jis stov ant galvos, jis ragõžių pastatęs KII205. Atsistok ragõžium Plv.

◊ ragõžių pastatýti

1. parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų ka davė, ragõžių pastãtė Jrb.

2. Erž kojas išžergus laikyti (atsisėdus ar atsigulus): Pastãtęs ragõžių ir guli pakrūmėje Gl Negražu tei sėdėt, ragõžių pastãčius Jrb.

ragõžium statinė́ti kraipyti, darkyti: Būtų labai gerai, kad svetimtaučiai rašėjai, vartodami savo veikaluose lietuviškus žodžius, nestatinėtų jų taip ragožium be jokio pasigailėjimo V.Kudir.

ragožiùs statýti išsidarinėti, kraipytis, darkytis: Lenkuotojai lietuviškų pravardžių, stengdamiesi permankštyti lietuvišką pavardę į lenkišką, statote ragožius, pritinkančius vien tik cirko arenai V.Kudir.

ragõžių užver̃sti numirti: Bet puotoj kartą [gerdamas] linksmai užvertė ragožių Š. Kai užver̃si ragõžių, tai tau bus visko gana Lkš.